Žaliakalnis – prestižinė Kauno miesto dalis, esanti į šiaurės rytus nuo istorinio miesto centro – Senamiesčio ir Naujamiesčio. Senovėje čia plytėjusius miškus pamažu pakeitė naujakurių namai, ir iš tų girių iki šių dienų liko žymusis Ąžuolynas, Vytauto parkas. Tarpukariu Žaliakalnis buvo planuojamas kaip rezidencinis rajonas su nedideliais, žalumoje skendinčiais sklypais. Tuo metu Europos didmiesčiuose populiari miesto-sodo idėja Lietuvoje buvo įgyvendinama būtent Kauno Žaliakalnyje. Netoli naujojo miesto centro – Naujamiesčio – esantis rajonas greitai tapo mėgiama to meto inteligentijos gyvenamąja vieta. Tuo tarpu vakarinėje Žaliakalnio dalyje, Neries slėnio šlaite kūrėsi kitas visuomenės sluoksnis – iš nesėkmingos emigracijos (paprastai Pietų Amerikoje) grįžę gyventojai. Ši miesto dalis vadinama Brazilka, ji iš dalies primena (ar priminė) Brazilijos didmiesčius supančius lūšnynus.
Čia išliko daugybė Tarpukariu statytų gyvenamųjų namų, taip pat gausu ir visuomeninių pastatų: Klinikos, Dariaus ir Girėno stadionas, Sporto halė, Ledo arena. Ryškiausias Žaliakalnio statinys – Prisikėlimo bažnyčia, į kurią iš Naujamiesčio patekti galima Žaliakalnio funikulieriumi.
Iki šiol Žaliakalnis pilnai pateisina savo vardą – tai vienas žaliausių Kauno rajonų. Beveik iš visų pusių jį supa miškai – Ąžuolynas, Vytauto parkas, Nemuno ir Neries slėnių šlaitai, senais medžiais apaugusios ir didžioji dalis gatvių.
