Kur Kaune gyvena jauniausi žmonės? Kur daugiausiai pensininkų, kur studentų, bedarbių? Naudodamiesi Valstybės duomenų agentūros pateikiamais 2021 m. surašymo duomenimis, pateikiame Kauno miesto ir priemiesčių gyventojų demografinį profilį.
Visų pirma, čia Kaunu laikoma visa Kauno aglomeracija, apimanti Kauno miestą ir Kauno rajoną. Šis apibrėžimas taikomas ir oficialiuose Eurostat duomenyse apie Kauno miesto gyventojų skaičių. Tai yra suprantama – riba tarp miesto ir rajono (priemiesčių) yra tik formalumas, neturintis įtakos gyventojų judėjimui, darbui ir pan. Kita vertus, šios administracinės ribos turi didelę įtaką miesto ir rajono savivaldybių finansinei padėčiai.
Per pastaruosius tris dešimtmečius Kaune vyko dideli gyventojų judėjimo pokyčiai. Nemaža dalis gyventojų persikėlė iš miesto į priemiesčius (arba į kitus miestus/valstybes). Toks gyventojų kėlimasis iš miesto į priemiesčius vadinamas suburbanizacija. Kaune šis procesas labai intensyvus, tad susiformavo nemaži gyventojų skirtumai tarp miesto, ypač daugiabučių rajonų (tokių kaip Eiguliai, Dainava, Gričiupis) ir sparčiai augančių priemiesčių, tokių kaip Užliedžiai, Giraitė, Ringaudai.
Kur Kaune gyvena jauniausi žmonės?
Vienas iš rodiklių, parodančių gyventojų amžiaus struktūros skirtumus, yra gyventojų vidutinis amžius seniūnijose. Užliedžių seniūnijos gyventojai (čia vidutinis amžius 2021 m. buvo 33,3 metai) yra vidutiniškai daugiau nei 10 metų jaunesni nei gyvenantys Žaliakalnyje (44,6), Gričiupyje (44,6), Dainavoje (44,5), Eiguliuose (44,4), Garliavoje (44,4), Kulautuvoje (44,8) ar nuo miesto gerokai nutolusioje Čekiškės seniūnijoje (44,9). Beje, Užliedžių seniūnija yra jauniausia ir visoje Lietuvoje. Kitos jaunos seniūnijos yra Ringaudų (36,2), Alšėnų (36,1), Garliavos apylinkių (37,2). Tuo tarpu Kauno mieste esančiose Šilainių, Aleksoto ir Panemunės seniūnijose amžiaus vidurkis mažesnis nei kitur mieste, mat į jų teritoriją patenka keletas priemiesčio tipo zonų (Romainiai, Vaišvydava ir pan.).
Kur Kaune gyvena daugiausiai žmonių su aukštuoju išsilavinimu?
Didžiausia gyventojų su aukštuoju išsilavinimu* koncentracija yra Kauno mieste ir jo artimiausiuose priemiesčiuose: Centro, Žaliakalnio seniūnijoje mieste, ir vakariniuose priemiesčiuose – Akademijos, Kačerginės ir Ringaudų seniūnijose. Mažiausia gyventojų su aukštuoju dalis yra nuo miesto labiau nutolusiose Vilkijos apylinkių, Čekiškės, Vandžiogalos ir Batniavos seniūnijose.
Kur Kaune gyvena daugiausiai pensininkų?
Didžiausią gyventojų dalį pensininkai* sudaro Kauno miesto seniūnijose, kur dominuoja senieji sovietmečiu statyti daugiabučiai – Eiguliuose, Dainavoje, Gričiupyje, o taip pat ir toliausiai nuo miesto nutolusioje Čekiškės seniūnijoje. Mažiausiai pensininkų gyvena jaunosiose priemiesčių seniūnijose – Užliedžių, Alšėnų, Ringaudų.
* – pensijos ar kapitalo pajamų gavėjas
Kur Kaune gyvena daugiausiai vadovų?
Vadovo profesijos gyventojų daugiausiai vakariniuose Kauno priemiesčiuose – Ringaudų, Kačerginės, Akademijos, Kulautuvos, ir miesto Centro seniūnijoje. Čia vadovai sudaro maždaug 10 proc. nuo visų gyventojų. Mažiausiai vadovų gyvena šiaurinėje rajono dalyje esančiose, nuo miesto labiau nutolusiose seniūnijose: Čekiškės, Vilkijos apylinkių, Vandžiogalos.
Kur Kaune gyvena daugiausiai bedarbių?
Daugiausiai bedarbių yra toliau nuo miesto esančiose Čekiškės, Vilkijos apylinkių, Linksmakalnio, Vandžiogalos, Vilkijos, Ežerėlio ir Batniavos seniūnijose. Mažiausiai bedarbių yra priemiestinėse Ringaudų, Akademijos ir Alšėnų seniūnijose.
Kur Kaune gyvena daugiausiai studentų?
Didžiausia studentų koncentracija yra Centro seniūnijoj, kas yra suprantama, tačiau įdomiau, kad kitos dvi didele studentų dalimi pasižyminčios seniūnijoe yra Linksmakalnio ir Karmėlavos. Mažiausiai studentų yra Dainavos, Užliedžių, Eigulių, Gričiupio, Vilijampolės ir Šilainių.
Kur Kaune gyvena daugiausiai dirbančių žmonių?
Dirbantys gyventojai didžiausią dalį sudaro priemiestinėse seniūnijose: Užliedžių, Alšėnų, Domeikavos, Ringaudų, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, taip pat miestui priklausančioje Šilainių seniūnijoje, kurios nemažą dalį sudaro priemiestinio tipo gyvenvietės Sargėnai, Vytėnai, Romainiai. Čia dirbantieji sudaro maždaug pusę visų gyventojų. Mažiausią gyventojų dalį dirbantieji sudaro toliau nuo miesto esančiose seniūnijose: Vilkijos apylinkių, Čekiškės, Vandžiogalos, Ežerėlio, Vilkijos, Batniavos.
Išvados
Per pastaruosius dešimtmečius Kaunas labai pasikeitė: jis tapo gerokai rečiau gyvenamas, o aplink miestą sparčiai išsiplėtusiuose priemiesčiuose koncentruojasi vis didesnė dalis mieste dirbančių gyventojų, ypač jaunos šeimos. Sovietmečiu statyti daugiabučių rajonai šiuo metu labiau gyvenami vyresnio amžiaus gyventojų. Toks miesto “išskydimas” į periferiją apkrauna miestą vis didesne našta: mažiau gyventojų mieste reiškia mažiau surenkamų mokesčių, tačiau tuo pat metu miesto infrastruktūra naudojasi vis daugiau iš už miesto ribos, priemiesčiuose gyvenančių žmonių. Trumpai tariant, rajonui tenka jaunesni, ekonomiškai aktyvesni gyventojai, sumokantys daugiau mokesčių, o miestui lieka daugiau vyresnių, išlaikomų gyventojų. Tokiu būdu sukuriama iliuzija, kad rajonas tvarkosi geriau už miestą. Tačiau tiek miesto, tiek rajono gyventojai yra to paties Kauno gyventojai, dažniausiai dirbantys, pramogaujantys, apsipirkinėjantys, besigydantys ir t.t. mieste.
Kol kas šita problema Lietuvoje beveik visiškai nesprendžiama, kai tuo tarpu kitose šalyse jau yra suformuotos miestų aglomeracijų ar metropolinių regionų administracijos, kurios rūpinasi bendromis miesto kartu su priemiesčiais problemomis. Taip pat bandoma riboti nevaldoma priemiesčių plėtrą (pvz., žaliųjų juostų – green belts – įkūrimas aplink miestą), tačiau tokių priemonių efektyvumas yra ribotas ir neretai sukeliantis naujų nenumatytų iššūkių. Bet kokiu atveju, Lietuvoje daugelio tokių priemonių taikymas jau būtų pavėluotas – priemiesčiai aplink Kauną (taip pat ir Vilnių, ir Klaipėdą) jau gerokai išsiplėtę, ir neabejotinai toliau plėsis. Viena iš priemonių galėtų būti aplink Kauno centrą esančių daugiabučių kvartalų patrauklumo didinimas: senųjų daugiabučių renovacija ir jų aplinkos tvarkymas, modernios, talpios ir greitos viešojo transporto rūšies (greitojo tramvajaus) vystymas, smarkiai pagerinsiantis susisiekimą su miesto centru ir kitomis jo dalimis. Taip pat vidinio miesto patrauklumą didina ir nauji modernūs gyvenamieji kvartalai, kurie pastaraisias metais sparčiau vystomi Kauno centre ir netoli jo: Piliamiestis, Nemunaičiai, Kaunorama, Parko namai ir t.t.